Istorijos vadovėlis 12 (IV gimnazijos) klasei

Virginijaus Navicko ir Artūro Svarausko parengtas „Istorijos vadovėlis 12 (IV gimnazijos) klasei“ yra leidyklos UGDA išleisto „Istorijos vadovėlio 11 (III gimnazijos) klasei“ tęsinys. Vadovėlis yra skirtas socialinių mokslų istorijos dalyko išplėstiniam ir bendrajam kursui. Jis parengtas pagal Lietuvoje galiojančią Vidurinio ugdymo bendrąją programą bei Istorijos brandos egzamino programą. Jame akcentuoti dinamiški Europos ir Lietuvos visuomenių pokyčiai nuo Pirmojo pasaulinio karo pabaigos iki šių dienų. Vadovėlyje nesistengta atkartoti visos informacijos, kurią mokiniai sužinojo mokydamiesi pagrindinio ugdymo koncentre, o akcentuoti atskiri Lietuvos ir Europos visuomenių bendradarbiavimo, priešiškumo epizodai bei visuomenių pasiekimai.

Vadovėlio metodinė struktūra atitinka leidyklos UGDA išleisto 11 klasės istorijos vadovėlio struktūrą. Kaip ir 11 klasės vadovėlis, šis leidinys taip pat sudarytas iš keturių skyrių. Kiekvienas skyrius suskirstytas į temas. Iš viso vadovėlyje yra 31 tema. Kiekviena tema pradedama klausimu (-ais). Jis (jie) paaiškina, kas bus nagrinėjama šioje temoje. Klausimas (-ai) padeda išsikelti kiekvienos pamokos konkrečius uždavinius. Pagrindinę temos dalį sudaro tekstas, į kurį įterpti jį papildantys ar paaiškinantys šaltiniai (tekstai, iliustracijos). Kai kuriose temose yra pateikti žemėlapiai. Juose galima lokalizuoti istorinius objektus, rasti reikiamą informaciją, ją panaudoti išvadoms daryti ar priežastims, pasekmėms nustatyti ir kt. Temai įtvirtinti yra skirtos dvi užduočių dalys: klausimai ir užduotys bei darbas su istorijos šaltiniais. Užduotys mokiniams suteikia galimybę naują mokomąją medžiagą sieti su anksčiau įgytomis žiniomis ir gebėjimais, skatina juos pamokoje kritiškai mąstyti, spręsti problemas, diskutuoti, kūrybiškai dirbti bei pateikti savo vertinimus ir požiūrį. Kiekvieno skyriaus pabaigoje pateiktos skyriaus kartojimui skirtos užduotys, skatinančios debatus, diskusijas, raginančios kurti minčių žemėlapius. Jos suteikia galimybę gauti grįžtamąjį ryšį, įsivertinti pažangą bei pasiekimus ir išsikelti naujus mokymo(si) tikslus, t. y. pasitikrinti, kokia mokomosios medžiagos dalis yra išmokta, kurias temas ar jų dalis dar nevisai pavyko išsiaiškinti, į ką būtina atkreipti dėmesį mokantis ateityje. Daugeliui užduočių atlikti mokiniams prireikia aukštesniųjų mąstymo gebėjimų – taikymo, analizės, sintezės ir vertinimo. Nemažai klausimų ir užduočių formuluočių pradedama Vidurinio ugdymo programoje apibrėžtais aukštesniuosius mąstymo gebėjimus nusakančiais raktiniais žodžiais: ,,įrodykite“, ,,pagrįskite“, ,,palyginkite“, ,,susiekite“, ,,sukurkite“, ,,įvertinkite“, ,,padarykite išvadas“ ir kt. Užduotyse mokinių dažnai yra prašoma, remiantis pateiktais šaltiniais, parašyti rišlius istorijos tekstus. To reikalauja ir šiuo metu galiojanti Istorijos brandos egzaminų programa, bet retai tokio pobūdžio užduočių pateikiama kituose istorijos mokymo leidiniuose. Užduotys su šaltiniais mokiniams padės ne tik gilinti žinias, lavinti gebėjimus, bet ir atskleisti naujus temos aspektus.

Iš kitų panašių leidinių vadovėlį išskiria sąsaja su istorijos egzamino programa. Tekste išryškintos asmenybės ir faktai, kuriuos turėtų žinoti mokiniai, besirengiantys laikyti istorijos brandos egzaminą.

Norint mokiniams palengvinti mokymąsi, o mokytojams – dvyliktos klasės kurso planavimą ir dėstymą, be vadovėlio, dar parengtos ir Virginijaus Navicko pratybos – Istorijos užduotys 12 (IV gimnazijos) klasei. Pratybose galima rasti ne tik daug įvairių užduočių, bet ir pasiūlymų, kaip nagrinėti įvairias temas.