Taiklios plunksnos strategija 11 (3 gimnazijos) klasei. I dalis

Taiklios plunksnos strategija – kantrybė. jei žmogus nori tapti puikiu rašančiuoju, pirmiausiai jis turi išmokti atidžiai skaityti tekstą. Ir skaityti reikia kuo daugiau. Įsiminti skaitomą tekstą lengviau, kai atliekamos atidžiojo skaitymo ir suvokimo užduotys. juk žmogus mąsto klausdamas ir atsakydamas į klausimus. Šią tiesą žinojo dar graikų filosofas platonas, kuris savo akademijoje mokė savitai mąstyti šnekučiuodamasis su mokiniais. o žymiausias XVII a. europos poetas M. K. Sarbievijus mokė savo auklėtinius retorikos subtilybių analizuodamas kitų rašytojų tekstus ir teigė, kad žmogus sėkmingiausiai mokosi skaitydamas ir mėgindamas ką nors panašaus kurti. Žinoma, nuo to laiko mokymasis išgyveno daug pokyčių, bet skaitymas, kaip mąstymo lavinimas, išliko svarbiausia jo dalis.

Šis užduočių sąsiuvinis skirtas padėti pasiruošti rašyti samprotavimo ir literatūrinius rašinius mokantis III gimnazijos klasėje. Taip pat jis padės geriau pasiruošti gimtosios kalbos egzaminui, nes pateikiama daug medžiagos apie rašytojo asmenybę, kūrybą.

Pirmoje dalyje apžvelgiamas literatūros procesas nuo renesanso iki Apšvietos. Leidinyje publikuojamos užduotys – tai galimybė ne tik analizuoti kūrinių ištraukas, bet ir palyginti kūrinius, suvokti įvairiomis epochomis sukurtų kūrinių savitumą, ryšį vienas su kitu ir su kultūrine epocha, rašytojo biografiniu ir kūrybos kontekstu. Minimalųjį biografinį kontekstą papildau informacija apie rašytojo asmenybę, svarbesnius, turėjusius įtakos jo kūrybai gyvenimo faktus, kurie bus naudingi siekiant gilesnio išprusimo bei rašant sudėtingesnį kontekstą. Medžiaga apie rašytojo kūrybą ypač pravers rašantiems literatūrinius rašinius. pateikiamos užduotys dirbti poromis (grupėmis) leis mokytis bendradarbiauti, dalytis nuomone, o gal ir pasiginčyti. Siūlau atlikti ir sudėtingesnių užduočių, kurioms reikia gilesnio apibendrinimo. o kad būtų lengviau rašyti samprotavimo rašinius, reikėtų perskaityti psichologinių, filosofinių tekstų ištraukas. Labai šaunu būtų, jei jose išsakytas mintis aptartumėte su draugais, pamėgintumėte susieti su šiuolaikiniu gyvenimu. Be to, apmąsčius šiuos tekstus bei remiantis juose išsakytomis mintimis bus lengviau sukurti samprotavimo rašinių modelius, kurie sudarys galimybę parašyti kryptingesnį rašinį.

Nuoširdžiai dėkoju istorijos mokytojui V. Navickui, paskatinusiam kurti užduotis, ne sykį patarusiam, doc. dr. Z. Nauckūnaitei, recenzentėms Audronei Kondrotienei bei Jūratei Slavinienei už patarimus, kolegei Gerdai Špukienei ir Klaipėdos miesto „Varpo“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytojai Dalei Bukevičienei už palaikymą, leidėjui J. Babeckui už kantrybę ir pasitikėjimą. Ir, žinoma, draugėms, mamai bei sūnui Audriui, puikiam draugui ir geram patarėjui.